2015 m. kovo 23 d., pirmadienis

Laiškas žmogui, norinčiam tapti cosplayeriu



Nuėjau, pamačiau, noriu! Būti cosplayeriu. Kas tai? Ogi kiekvienam skirtingai. Vienam tai yra pasivertimas mėgstamu personažu. Gali nusipirkti kostiumą, nusikirpti plaukus kaip personažas arba įsigyti peruką, gali prašyti mamos, tėčio, labiau patyrusių draugų pagalbos. Gali nešti nuotraukas pas siuvėją. Gali išmokti pasidaryti sudėtingą makiažą, kuriuo išsiskiria tavo personažas. Gali išmokti kalbėti ta maniera, kaip jis. Kitam, gi, svarbiausia gali būti kostiumo gamyba, o ne meilė personažui. Tokie gamintojai stengiasi pirkti kuo mažiau dalykų, kuo mažiau perdarinėti senus rūbus ir kuo daugiau viską daryti nuo 0. Nuo nulio iki kostiumo. Jie net renkasi kostiumus pagal tai, ką jie nori gaminti, o ne kuo nori būti. Prisipažinsiu, aš iš tokių. Pažįstu vieną merginą, kuriai kostiumo atsiradimas (iš kur, kas padarė, ar tiksliai) nesvarbu, bet ji dievina pasidaryti personažo makiažą, apsirengti ir eiti fotografuotis. Pažįstu cosplayerių, kuriems sceninis pasirodymas yra svarbiausia dalis. Kiekvienas šių dalykų atskirai, ir visi šie dalykai kartu yra „cosplay“. Tai yra be galo platus, be galo atviras hobis, ir kiekvienam jis reiškia kažką skirtingo, kiekvienas pasiima ir susikuria pats tą hobio terpę, kuri jam labiausiai tinka, ir štai tada jis būna cosplayeriu. Skamba labai paprastai, ar ne? Taip ir yra, bet...
Yra tokia nerašyta ir visai ne taisyklė, bet daugiausia pagarbos sulaukia tie cosplayeriai, kurie kostiumus darosi patys.  Einant į konkursą varžytis dėl geriausio kostiumo, ir sąžinė neleidžia rungtis su savo pirktu kostiumu prieš kolegą, kuris praleido gerą pusmetį savajį siūdamas, pjaudamas, šlifuodamas ir dažydamas.
Gerai, tarkim, noriu kostiumą daryti pats. Bet gi nuo ko pradėti?!
Tai štai, visų pirma, pradėk nuo to:
1)      Google yra tavo geriausia draugė. Ji mėgsta raktažodžius (anglų kalba), tokius kaip „costume making“, „wip (reiškia work in progress)“, „how to make“, „what to use for“. Pavyzdžiui, nori pasidaryti Sailor Moon kostiumą. Na ir rašai „how to make Sailor Moon costume“. Nepatikėsi, Google randa daugybę video, nuotraukų, istrukcijų. Dar geriau ieškoti dalimis. Pvz.: „How to make Sailor Moon skirt“, ir t.t.. „Where to buy Sailor Moon wig“, ir taip toliau ir panašiai. Absoliučiai visa informacija, kurios tau reikia, jau yra internete, tau tereikia išmokti jos ieškoti.

2)      Kol ten googlini, gali pabandyti įvesti ir “Lithuanian cosplayers”, rasi keletą naudingų nuorodų kurios tave nuves pas lietuvius kolegas. Nesiūlau ieškoti lietuviškai, nes nežinau nė vieno su cosplay susijusio puslapio (išskyrus renginių puslapius) kuris rašytų lietuviškai. Bet, gera žinia yra ta, kad nuėjęs į kokio nors lietuvių cosplayerio puslapį pvz Facebook‘e, tu gali jam parašyti lietuviškai! J Pvz.: Eglucy Cos-up, Semashke Cos-land, Foxtail, Marynchan’s Sewing Shack, Solly, T-oku Cosplay, Squirrel Cosplay Cave, Vampire Kitteh Cosplay, Giedrius Cosplay, Akade Cosplay, Cere Cosplay, Roses and Boltshells (duo, viena iš jų lietuvė), Dulcinea Cosplay (aš)… Neabejoju, kad nepaminėjau dar bent 20 lietuvių cosplayerių Facebook‘e, bet pradžiai, manau užteks? J Pas juos visus gali klausti patarimo (su sąlyga, kad naudojiesi google ir neateini klausti to, ką iškart rastum įvedęs į paiešką) apie savo kostiumo gamybą. Neklausk „kaip man pasigaminti karūną/kardą/skydą/batus“. Klausk „gal žinai kur galiu nusipirkti dirbtinės raudonos odos?“, „Kokią medžiagą patartum šitiems šarvams *prisegu nuotrauką*?, ir panašių civilizuotų klausimų ;-)

3)      Taigi, jau lyg ir žinai, kaip ką pasigaminti, ir kur nusipirkti medžiagas Lietuvoje. Trečias žingsnelis, nusipirkus medžiagas, būtų viską testuoti!!! Nesusikirpk viso kostiumo iškart, jei nesi nieko siuvęs. Nesusipjaustyk viso plastiko, jei nesi daręs šarvų. Pabandyk pasiūti gabalėlį, palyginti, išskalbi ir išdžiovinti. Pabandyk paklijuoti, pašlifuoti, pašildyti, padažyti. Niekam nepatinka „siurprizai“ kostiumo darymo pabaigoje, kai savo ginklą nupurški dažais, o jis ištirpsta... True story, bro . Taigi tam ir reikalingi testai, medžiagų, priemonių, įrankių sąveikai ir suderinamumui nustatyti.

4)      O kam tas ketvirtas punktas? Jis jau nebe pradžia! Toliau tu darai kostiumą. Nepasiduodi, kai neišeina. Supranti, kad tavo įgūdžiai neatitinka tavo skonio ir neverki dėl to. Arba verki nedaug (visi verkiam prieš renginius), nes visi mes suprantame grožį ir tvarkingumą, ir pirmą kartą mums patiems tikrai nepavyksta padaryti taip, kaip mes įsivaizduojame, kaip norėtume. Yra toks angliškas posakis, kuris čia labai tinka, „practice makes perfect“. Ir nepatikėsi, tą dieną, kai tavo kostiumas bus baigtas (arba plius minus baigtas, patikėk, aš be „grafkių“ nesu ėjusi niekur su kostiumu), ir tu jį visą užsidėsi – atrodysi nuostabiai. Ir niekas nematys tavo klaidų bendroje jo visumoje. Atrodysi puikiai, jausiesi puikiai ir būsi tarp krūvos tokių pačių nutrūktgalvių, kas ir yra šio hobio esmė. TO HAVE FUN ^_^

Pasimatysime INTRO kur papasakosiu plačiau apie tam tikras kostiumo gamybos subtilybes.

Renginio nuoroda:NowJapan INTRO

Xoxo, Dulcinea.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą